Knygų vagilė / The Book Thief, 2013

Holokaustas ir Holivudas neatskiriami it koks inis ir janis ir, atrodo, kad šis „sapnų fabriko“ šulinys jau niekad neišseks. Never forget – tokiu šūkiu vadovaujasi dauguma filmų apie šį skausmingą istorijos tarpsnį kūrėjų. Turbūt garsiausias iš tokių filmų – komercinio kino superžvaigždės Styveno Spilbergo „Šindlerio sąrašas“ („Schindler’s List“, 1993) sukurtas remiantis australų rašytojo kūriniu „Schindler’s Ark“ („Šindlerio Arka“).

Savo ruožtu britų kino režisierius Brianas Percivalas pasišovė ekranizuoti kitą kolosalų romaną holokausto tematika. Sprendžiant iš idėjos, vienu iš filmo „Knygų vagilė“ („The Book Thief“) autoriaus siekiu galima pabandyti įvardinti norą dar vienam filmui apie holokaustą suteikti labiau apibendrinantį, metafizinį prieskonį.

„Knygų vagilė“ sukurtas pagal to paties pavadinimo taip pat šio žemyno atstovo Markuso Zusako romaną, kurio veiksmas, kaip jau atspėjote, plėtojasi Antrojo pasaulinio karo metais. Knygos skaitytoją už rankos per daugiau nei 500 puslapių veda pasakotojo vaidmenį prisiėmusi, tikrąja šiu žodžiu prasme, vienintele ir nepakartojamoji musų visų  dalia –  Mirtis. Kitas esminis knygos aspektas – Liesel Meninger istorija. Vos devynerių netekusia tėvų mergaite globoti prisiima tipiniame vokiškame darbininku rajone gyvenanti šeima. Į savo naujuosius namus Liesel atvyksta nešina ką tik nušvilptu „Duobkasio vadovo“ egzemplioriumi. Ši meistriška viso laikotarpio alegorija kartu tampa našlaitės meilės istorijos knygoms prologu.

Filme vaidina: Sophie Nélisse, Geoffrey Rush, Emily Watson ir kt.

Pasaulinė premjera: 2013 m. Spalio 22 d.

Premjera Lietuvoje: – 2014 m. vasario 28 d.

Filmo žanras: karinė drama, istorinis filmas

Aleksandras Rimdžius

Turbūt mano, kaip sinefiliškų polinkių turinčios ypatos,kino kelias šia prasme visiškai nesiskiria nuo kitų mano kartos atstovų: būdamas mažas per LNK kiekvieną šeštadienį žiūrėdavau „Holivudo žinias“, tą pačią dieną tarsi maldaknygę griebdavau „TV anteną“ ir beveik buvau pasiruošęs plėšt filmų anonsų puslapius ir godžiai grūst gerklėn – kaip mane žavėjo jų kuriama intriga. Pamenu nakvikiškas naktis belaukiant elito ir snobo kino laidų ar Oskarų apdovanojimų ceremonijų – iki internetinėje eroje tai buvo vos ne sakralaus laukimo ir atpildo vakarai.

Komentuokite

Your email address will not be published. Required fields are marked *