Spalvos filmuose. Arba oranžinės bei mėlynos manija Holivude

Spalvų koregavimo specifika kino filmų postprodukcijos etape susidomėjau po Spike’o Jonze’o filmo „Her“. Pamenu, pagavau save galvojant, kodėl filme kuriamas ateities pasaulis atrodo toks artimas dabarčiai, malonus ir šiltas, visiškai nestandartinis lyginant su kitais mokslinės fantastikos filmais. Atsakymą radau filmo operatoriaus Hoyte Van Hoytema interviu. Pasak jo, norint sukurti vos ne retro stilistikos šiltą, žmonijai artimą ateities pasaulį, „Her“ postprodukcijos etape naudota labai daug raudono kolorito atspalvių. Filme beveik nerasite mėlynos, kuri gausiai naudojama mokslinės fantastikos filmuose ir sukuria šaltumo bei atitolimo įspūdį.

Susidomėjimas spalvų naudojimu filmuose, jų reikšmės ir kuriamos emocijos tik didėjo. Filmų forumuose vis dažniau rasdavau komentarų apie Holivudo maniją oranžiniai ir šviesiai mėlynai spalvai. Ši manija gali būti palyginama su „Instagram“ efektu fotografijoje, kurioje, atrodo, net ir prasčiausia nuotrauka visiems tampa efektinga ant jos užfotošopinus instagramškus atspalvius.

Spalvų naudojimas kine jau nuo senų senovės (senove laikykime tų spalvų atsiradimą kine) buvo labai svarbi, tačiau mažiausiai sąmoningai suvokiama  pasakojimo dalis.  Tikrai, ar bent kartą žiūrėdamas filmą susimąstėte apie jo spalvinę gamą? Juk pastaroji turi be galo svarbią, trigubą funkciją – ji ne tik sustiprina dramatišką filmo pusę, stipriai veikia jus emociškai bet ir suteikia filmui tam tikrą meninį atspalvį. Kaip pirmą pavyzdį galiu paminėti Guillermo del Toro filmą „Pan’s Labyrinth“ (2006). Pasak režisieriaus, pagrindinis filmo dizainas elementas buvo būtent spalvos. „Į filmo kūrybinį departamentą atgabenau savo sudarytą spalvų kodų lentą. Tik tos spalvos, kurios buvo paletėje, buvo leidžiamos filme”, – teigė Guillermas, spalvomis sukūręs du skirtingus pagrindinės filmo herojės mergaitės Ofelios pasaulius. Jos fantazijų pasaulis susidėjo iš šiltų, o realybė – šaltų spalvų.

pans-labyrinth-3  pan_l

Auksinės palmės šakelės laimėtojas, kontraversiškas Abdellatifo Kechiche filmas „Blue Is the Warmest Colour“ arba „Adèle: Chapters 1 & 2“ (2013) – puikus pavyzdys, kaip žaidžiant spalvomis gali būti kuriama filmo istorija. Visų pirma, filmo pavadinimas tiesiogiai siejosi su mėlyna spalva, kuri išties nėra, kaip konstatuojama pavadinime, pati šilčiausia spalva.  Blue-Is-The-Warmest-Color-2

Šilčiausia, meilės spalva mums yra raudona, tačiau režisierius  „Blue Is the Warmest Colour“ neria kur kas giliau už tradicinių emocinių spalvų  suvokimų ribų ir reprezentuoja mėlyną kaip laisvės, (pasi)tikėjimo, ateities ir tuo pačiu meilės simbolį. Pagrindinė filmo herojė ieško būtent šių vertybių ir jas atranda lesbietės Emmos glėbyje. Mėlyni Emmos plaukai simbolizuoja Adelės išlaisvėjimą, savęs atradimą ir ateitį. Tačiau nykstant merginų meilei, blanko ir mėlynas atspalvis. Ne tik Emmos plaukuose, bet ir visoje filmo vizualinėje medžiagoje.

Kitas gražus spalvinis meninis sprendimas – visiems puikiai pažįstamame  Jeano-Pierre Jeuneto filme „Amélie“ (2001). Tiek šiame darbe, tiek kituose savo filmuose režisierius ypač mėgsta siurrealistinius raudonos ir žalios atspalvius:

512837699_44a43d36fe

Dar kitas spalvų virtuozas – režisierius Wesas Andersonas, kurios švelnios, pastelinės filmų spalvos yra atpažįstamos iš tūkstančio kilometrų:

Bethmathews.com sukurta spalvų paletė.

Bethmathews.com sukurta spalvų paletė.

Tačiau šiame straipsnyje nenoriu nagrinėti spalvų kine istorijos. Mane labiausiai domino naujausia Holivudo mada – oranžinės ir šviesiai mėlynos (tiksliau šią spalvą reiktų vadinti smaragdine, angliškai –teal) naudojimas daugelyje filmų.

megan-fox-revenge-of-the-fallen-shia-labeouf-teal-orange-teal-orange-transformers-Favim.com-57952

“Transformers” ryškiai padaugino mėlynos ir oranžinės spalvos.

Šių dviejų spalvų derinys puikiai atitinka kontrastų taisyklę – priešingybės traukia ir sukuria pop reginį. Oranžinė spalva mums asocijuojasi su nuotykiais, gera sveikata – labai žmogiškais dalykais. Šviesiai mėlyna – energija, švara, inteligencija, pasitikėjimu. Žodžiu, abi spalvos nuteikia labai pozityviai, o minėta mėlyna apskritai yra labiausiai reklamos, komercijos pasaulyje naudojama ir dažnai pernaudojama spalva.

Mėlyna ir oranžinė kine yra labai naudojamos ne tik todėl, jog jos gerai ir skaniai su visais komunikuoja. Šis derinys turi rimtą pretekstą – žmogaus oda yra švelniai oranžinio atspalvio, o šios spalvos geriausias kontrastas – šviesiai mėlyna (smaragdinė). Pasakyta – padaryta. Gausybė Holivudo filmų spalvų koregavimo specialistų iki begalybės (per) naudojo šias dvi spalvas. Dažniausiai jos neturi jokios didelės meninės ar emocinės reikšmės ir svarbiausia šio derinio žinutė – skaniai sužiūrėti bei vartoti filmą.

Tačiau ne visi filmai šias spalvas naudoja visiškai betiksliai. „Cracked.com labai mėgsta nagrinėti spalvų taikymą filmuose ir kaip minėtų dviejų spalvų gero vartojimo pavyzdį pateikė filmą „Catching Fire. Filme vadinamieji blogiečiai pateikiami mėlyname kolorite, o geriečiai – oranžiniame.   Tad spalvos čia naudojamos gėrio ir blogio priešpriešai, tačiau visi žiūrovai puikiai suvokia, jog mėlyna išties yra ne blogio, o vilties spalva. Vilties gyventi normaliame pasaulyje, kokį turi geriečiais apsimetę valdytojai.

tumblr_mwuehbWDCS1qz5q5lo1_500

Grįžkime prie padauginimo atvejų. Kaip pastebėjo vienas interneto komentatorius, filmas „Sherlock Holmes: Game Of Shadows“ (2011)  turėjo tiek daug mėlynos ir oranžinės spalvos, jog patiems kūrėjas turbūt net buvo gėda.

Arba „Edge Of Tomorrow“ (2014)

Reziumuojant, aš visiškai nepeikiu mėlynos ir oranžinės manijos Holivude. Tik noriu atkreipti dėmesį, jog šių dviejų spalvų tikrai padauginama, ir taip paprastas, jokios meninės vertės neturintis  filmas patampa skaniu desertu žiūrovams. Kaip ir jau straipsnio pradžioje minėtas Instagram pavyzdys. Pakoreguok spalvytes ir net kvailiausia nuotrauka visiems pasirodys efektinga.

p.s. pabaigai  – šmaikštus tinklaraštininko pastebėjimas, kas būtų, jei visas meno pasaulis sugalvotų būti tokių pat spalvų:

mona-lisa copy

Parengta pagal theabyssgazes.blogspot.nl, cracked.com, slashfilm.com, moviesincolor.com

Rasa Barčaitė
Mane rasite

Rasa Barčaitė

Vyr. šefė at Kinomaistas
Kinomaistas - turbūt pats skaniausias mano pagamintas patiekalas. Sukurti jį paskatino meilės kinui perteklius, taip pat noras sujungti kino kulinarus. Kaip gaminti kino rašmenis pamokė menotyros mokslai, o viską įtvirtino darbas ne vienoje lietuviškoje žiniasklaidos priemonėje. Visi, kas nori padėti degustuojant kiną, rašykite info@kinomaistas.lt.
Rasa Barčaitė
Mane rasite

Komentuokite

Your email address will not be published. Required fields are marked *