„Showgirls“ – tegyvuoja erotika, smurtas ir kultas. N-17

Turbūt sėkmingiausias olandų režisieriaus Paulas Verhoevenas nėra drovus. Jo kūriniuose gausu nuogumo, sekso scenų ir brutalumo, o filmas „Turkiški saldumynai“ („Turkish delight“, 1973, plačiau rasite mūsų recenzijoje) Olandijoje laikomas žiūrimiausiu visų laiku filmu. Sutiktas olandas pakomentavo taip: „Nes filme gausu erotikos ir nuogybių, kaip gi tais laikais tai galėjo būti nepopuliaru?“.  Nediskutuosime, ar minėtasis filmas buvo populiarus tik dėl to, tačiau 1995 metais režisierius, turbūt pavargęs nuo holivudinių robokopų („RoboCop“, 1987), schwarzenegerių („Viską prisiminti“/„Total recall“, 1990) ir „Esminio instinkto“ („Basic instinct“, 1992) šlovės, nusprendė žiūrovams patiekti tikrą bombą – filmą „Šou merginos“ („Showgirls“), kuriame nuogas kūnas, seksas, vulgarybės, smurtas ir absurdas liejasi kaip iš gausybės rago.

Tarp trasho ir feminizmo konteksto

Mačiusieji „Showgirls“ dažniausiai pasidalija į dvi stovyklas – laikė ir tebelaiko jį visiška šiukšle (IMDb reitinguojamas vos 4,3 žvaigždėmis) arba filmui suteikiamas kultinio statusas, ieškant jam gilių kultūrinių kontekstų. Kaip jau supratote, šį filmą „Kinomaistas“ pasirinko aprašyti ne todėl, kad jis blogas. Jei ir norėtųsi tai padaryti, užtektų vos poros eilučių, nes išties „Showgirls“  nuo pirmos iki paskutinės eilutės atrodo kaip blogas. Tačiau. Mes jau žinome, kaip šių dienų garsieji režisieriai (žinoma, didžiausias iš jų – Tarantino) mėgsta kurti taip vadintus B klasės trasho filmus, kurie tampa A ir mėgaujasi vintage sinefilų dėmesiu. Mėgaujasi, nes suvokia, kokia yra filmo esmė, ir kad visas tas purvas ir parodijos sukurtos specialiai, reflektuojant į kino istoriją ir socialinę kritiką.

Tačiau su filmu „Showgirls“ nuo pat pradžių buvo kitaip, nes režisierius nepuolė reklamuoti jo kaip trash produkcijos parodijos, o filme esančių vulgarybių ir smurto daugeliui žiūrovų buvo tiesiog … per daug. Tačiau, kaip atsitinka su kai kuriais kritikų ir masinių žiūrovų neįvertinais filmais, „Showgirls“ tapo kultiniu filmu, kurį savo darbuose analizuoja net studentai, siedami jį su feminizmu ir kitomis kultūrinėmis potekstėmis. Tad „Kinomaistas“ neteigia, jog šis filmas blogas, tačiau nekultivuoja jo ir kaip labai gero (ypač dėl ilgos jo trukmės. Tikrai per ilgos). Tai tiesiog vienas iš tų darbų, kuris jau įėjo į kino istoriją ir kurį tikrai reikia pamatyti.

Showgirls

„Showgirls“ plakatas – tai replika garsaus slovakų fotografui Tono Stano nuotraukai.

N-17

„Showgirls“ – tai istorija apie jauną, namų neturinčią paslaptingą šokėją Nomi Malone (aktorė Elizabeth Berkley), kuri tranzuoja į Las Vegasą tikėdamasi tapti šokėja. Apgauta ir palikta Las Vegase mergina susiduria su kostiumų dizainere  Molly (aktorė Gina Ravera), kuri ją supažindina su darbu „Stardust“ kazino esančiame elitiniame naktiniame klube „Goddess“. Į jo trupę siekia patekti daugybė geriausių šokėjų, kurios visos kažkada svajoja tapti didžiausios žvaigždės – Cristal Connors (aktorė Gina Gershon) – įpėdinėmis. Netikėtai merginos likimas pasisuka taip, jog ji patenka į šią trupę ir ne tik ten pasižymi ugniniu charakteriu, bet ir greitai permiega su savo bosu Zacku (iš „Twin peakso“ mums puikiai pažįstamas aktorius Kyle‘as MacLachlanas) bei tampa pagrindine klubo žvaigžde.

showgirls_closer

Viskas skamba kaip eilinė romantinė drama su laiminga pabaiga. Netgi filmo anonsas kelia tokias mintis ir nepranašauja nieko neįprasto. Tačiau visas „Showgirls“ siužetas, kiekviena detalė ir herojai tiesiog persmelkti aštriausių įmanomų prieskonių.  Filme gausu nuogo kūno, kuris vietomis pateikiamas ypač vulgariai, o dėl išžaginimo scenos filmas JAV buvo griežtai rodomas po N-17 ženklu. Todėl nenuostabu, jog „Showgirls“ labiausiai išpopuliarėjo vaizdajuosčių formatu, o ne kino teatruose.  Filmų nuomos kompanijos tuo metu iš šio filmo nuomos užsidirbo apie 100 mln JAV dolerių. Nujausdamas filmo populiarumą tarp individualių vartotojų, P.Verhoevenas jiems pridėjo specialių iškirptų scenų, kurios dėl cenzūros nebuvo galimos rodyti kino teatruose.  2010 metais filmas iš naujo buvo išleistas Blu-ray formatu.

Neigiamos reakcijos

Tad kodėl šis P.Verhoeveno filmas, kitaip nei kiti jo darbai, susilaukė tokio neigiamo atgarsio JAV? Turbūt viena svarbiausių priežasčių yra ta, jog žiūrovai „Showgirls“ priėmė pernelyg rimtai ir nesuprato režisieriaus humoro jausmo. Galbūt nesuprato todėl, kad tas humoras buvo padengtas pernelyg erotiniu pavidalu (olandai liberalumo srityje jau seniai lenkia daugumą pasaulių šalių), galbūt todėl, jog filme ištisai tarp eilučių šaipytasi iš visos holivudinės šou industrijos ir moters vaidmens joje. Galbūt trikdė ir tai, jog vienintelė teigiama herojė šiame filme – Molly, už savo gerumą ir nuoširdumą buvo ypač skaudžiai pažeminta ir išprievartauta, o visos likusios filmo herojės yra kalės tikrąją to žodžio prasme. „Showgirls“ iš dalies primena kultinį kino klasiko Russo Meyerio filmą Faster, Pussycat! Kill! Kill! (1965), kuriame smurtas, žudynės ir erotika liejasi seksualių moterų pavidalu. Beje, dauguma pabrėžia šio filmo panašumą su garsiuoju 1950-ųjų kūriniu „Viskas apie Ievą“, 1950 („All about Eve“).

 „Showgirls“ rodytas ir per televiziją, tačiau VH1 kanalas cenzoriavo filmą aktorėms primontuodamas liemenėles:

Tad jei reiktų „Showgirls“ suteikti apibūdinimą, sakytume jog tai satyra ir daugumos Holivudo filmų atspindys, kuriame moteris yra pateikiama kaip graži prekė seksualiame pakelyje. Tik tas pakelis gražiai parduodamas parduotuvėse, o „Showgirls“ režisierius  jį žiūrovams išmelžė tiesiogiai į burną iš karvės spenio. Skamba šlykštokai ir neskaniai, tačiau pienas būtent taip gaminamas?

Kad šis filmas – tai šiuolaikinio pasaulio satyra, galime puikiai matyti ir iš pagrindinės aktorės aktorės Gina Ravera vaidybos, kuri labiau primena pigių meilės muilo operų parodiją. Kiekvienas aktorės judesys tiesiog spauste perspaustas, o kur dar įspūdinga sekso scena baseine, kuomet G.Raveros kūno judesiai labiau primena besiblaškantį delfiną negu geidulingas glamones. Nepamirškime ir krūvos holivudinių (ir ne tik) filmų šablonų, kaip kad permiegojimas su šefu norint gauti vaidmenį, šokėjų pastūmimas, dirbtiniai ir super greiti žvaigždžių iškilimai, slapti vieši išžaginimai, beždžionių pasirodymai persirengimo kambariuose (puikus režisieriaus pastebėjimas) ir viena teatrališkiausių scenų, kurioje Gina Ravera aistringai valgo bulvytes.

480_showgirls

Pabaigai – avietės

Viename interviu režisierius P.Verhoevenas teigė, jog kurdamas šį filmą jis visaip kitaip įsivaizdavo amerikiečių jautrumą ir humoro jausmą.  Žiūrovų drovumas buvo viena iš priežasčių, kodėl filmas buvo priimtas taip neigiamai. Todėl nenuostabu jog „Showgirls“ laimėjo gausybę apdovanojimų už blogiausius iš blogiausių. 1995 metais Auksiniuose Aviečių apdovanojimuose „Showgirls“ pelnė blogiausio filmo, pagrindinės aktorės, direktoriaus, scenarijaus ir originalios dainos apdovanojimus. Režisierius nepasikuklino ir apdovanojimus atvyko pasiimti pats.

Tai tiek žinių apie „Showgirls“. Filmą online galite rasti čia:

http://www.movie2k.to/Showgirls-watch-movie-1170359.html

showgirls_leather

p.s. Aktorė Rena Riffel (kuri atliko šokėjos vaidmenį ir Showgirls)  2011 metais ne tik suvadino pagrindinį vaidmenį filme Showgirls 2: Penny’s from Heaven, bet ir jį režisavo, prodiusavo ir parašė scenarijų. Filmas labai blogas ir šį kartą mes rimtai. Anonsą rasite čia.

Komentuokite

Your email address will not be published. Required fields are marked *