„Šefas ant ratų“ – ingredientų padauginusi mišrainė (jos šefas)

Naujausias Jono Favreau darbas „Chef“ (lietuviškai išverstas naudojant labai daug žodžių „Šefas ant ratų. Virtuvė Los Andžele“) sukėlė tikrai nemažą audrą ir susidomėjimą. Ir nenuostabu kodėl – filme vaidina išties didelio gabarito Holivudo žvaigždės, nors ir atliekančios antraeilius vaidmenis, bet vis tiek gabaritų nepaslėpsi. Pasiliko jos antrame plane, nes viskam dirigavo pagrindinį vaidmenį sau pasiskyręs režisierius Jonas.

Tačiau prisipažinsiu, filmas didelių emocijų nesukėlė. Tiksliau, „Chef“ buvo gera neįpareigojanti vakaro pramoga, įstrigusi TARP visokių neišpildytų siekių. O didžiausias filmų kūrėjų siekis turbūt buvo patapti skaniomis, geros kokybės salotomis, tačiau rezultatas tepriminė sočią mišrainę. Visko (per)daug, riebu ir dar tas brolio dievinamas majonezas!*

Mišrainės receptas

„Chef“ režisierius Jonas Favreau norėjo būti labai užtikrintumas filmo sėkme ir gausia auditorija, todėl sukūrė filmą visokių pomėgių personoms. Tie, kurie mėgsta kulinariją, bus suvilioti pagrindinio filmo herojaus Carlo Caspero darbo prabangiame restorane ir jo santykio su garsiu maisto kritiku. Skambūs patiekalai, pretenzijos į žvaigždutes, pjaustymas, kūrimas… Tačiau labai greitai Favreau nusibosta aukštoji maisto kulinarija ir metęs visus savo įtikinimus jis nusiperka maisto autobusiuką, kuriame gamina kubietiškus sumuštinius, pardavinėjamus važinėjant po Ameriką.  Žinoma, Carlas savo darbą atlieka labai gerai ir skaniai, tačiau taip ir likau nesupratusi, kuo gi tie juo gaminami sumuštiniai ypatingi? Ir kodėl jis taip draskėsi dėl galimybės gaminti išskirtinius patiekalus savo buvusiame restorane, jei pabaigoje visgi liko patenkintas greitu maistu?

Miksuojame mišrainę toliau. Nepasitenkinęs maisto siužetu ir vingrybėmis, režisierius sumanė „Chef“ įpinti ir išsiskyrusio neturtingo tėvelio liniją. Garantuotas pritarimas iš moteriškos žiūrovių auditorijos, kurios šnirptels į nosinėlę stebėdamos jo virsmą iš ne kokio į puikų tėtį. Ypač nustebino filmo pabaiga, kurioje tėtis nusprendžia,  jog vasaros atostogos baigėsi ir jis su sūnumi nebegalės praleisti daugiau laiko. Kodėl, jei visą kelionę jie buvo tokie artimi? Įtariu, jog taip tikėtasi sukelti dirbtinę dramą, kurią į tobulą meilę atgal suliejo paprastas sūnaus susuktas filmukas apie jų kelionę.

Mišrainiuojam toliau. Pilvotas tėtušis ir gražuolė buvusi žmona. Aš nieko prieš karštąją ispanę aktorę Sofią Vergarą. Tačiau taip ir likau nesupratusi, ką ji veikia filme „Chef“. Atrodo ten jos pagrindinis vaidmuo – būti puošmena, neturinčia jokia charakterio, istorijos… Neaišku nei ką ji gyvenime veikia, nei kodėl išsiskyrė su vyru, nei kodėl ji tokia turtinga, ir, pagaliau, kodėl vėl ištekėjo už buvusio sutuoktinio? Susidarė įspūdis, jog filmo pabaiga apskritai buvo įmontuota nemačius kitos jo dalies.

Ispanai? Olia? Na, gerai, pagrindinio šefo žmona – ispanė, tačiau dar pridėkime jo restorano ispanišką personalą, Amerikos ispanus, kubietiškus sumuštinius ir pradėsiu galvoti, jog tai filmas apie pietų amerikiečių santykį Amerikoje. Antirasistiniais sumetimais?

Dar pamiršau aktorę Scarlett Johansson, kuri „Chef“ pasirodo kokias dešimt minučių ir vaidina karštai atrodančią restorano puošmeną Moly,  restorano vadovą įkūnijantį Dustiną Hoffmaną ir karštuolės eks žmonos eks vyrą vaidinantį Robertą Downey jaunesnįjį. Visi jie filme atrodė vaidinantys patys save ir tiesiog šakte šaukė – aš esu Scarlett, čia Dustinas ir gražuolis Robertas.

Taigi, kaip matote, Jonas Favreau į vieną mišrainę „Chef“ sumiksavo kelio filmą, kulinarinį filmą, tėvystės filmą, išbirusios santuokos, ispaniškos dramos filmą ir dar turbūt kokį tai ingredientą, kurį sunku įvardinti. Prisiminiau – nuolatinis „Twitter“ naudojimas filme išties erzino ir nuolat sukosi mintis – kiek šis socialinis tinklas sumokėjo Jonui už jo vardo naudojimą „Chef“? Pagooglinau – sako nieko niekas niekam nemokėjo, viskas autentiška ir originalu. Gal aš tiesiog nemėgstu „Twitter“  – pas mus karaliauja „Facebook“, bet vis tiek netikiu, kad tas „Twitter“ filme atsidūrė nekaltai.

Tačiau ne viskas taip blogai, nes bendras „Chef“ vaizdas puikiai tinka neprentenzingai vasaros kino pramogai. O ir filmo garso takelis neblogas, klausiau jo ne vieną vakarą. Ir pats Jonas Favreau geras aktorius! Bet iki režisieriaus/scenaristo jam dar reikia nemažai pasitreniruoti.


*Mišrainėms gali būti naudojami beveik visi įvairiais būdais ir proporcijomis sumaišyti maisto produktai. Svarbiausia yra tai, kad skonio atžvilgiu jie derėtų vieni su kitais. Mišrainė nuo salotų skiriasi savo didesniu kaloringumu, termiškai apdorotų daržovių naudojimu. (http://lt.wikipedia.org)

Rasa Barčaitė
Mane rasite

Rasa Barčaitė

Vyr. šefė at Kinomaistas
Kinomaistas - turbūt pats skaniausias mano pagamintas patiekalas. Sukurti jį paskatino meilės kinui perteklius, taip pat noras sujungti kino kulinarus. Kaip gaminti kino rašmenis pamokė menotyros mokslai, o viską įtvirtino darbas ne vienoje lietuviškoje žiniasklaidos priemonėje. Visi, kas nori padėti degustuojant kiną, rašykite info@kinomaistas.lt.
Rasa Barčaitė
Mane rasite

2 Comments

  1. Ddx

    2014/09/14 at 13:16

    Ačiū už ‘skanius’ rašinius.
    Bet norisi truputį užmesti pipirų autorei: ne ‘ingrIdientas, o ‘ingrEdientas’, taip pat reikėtų vietoj ne viename tekste pasitaikančių junginių ‘koks tai’, ‘kur tai’ ir pan. vartoti ‘koks nors’/ ‘kažkoks’, ‘kur nors’ / ‘kažkur’ ir pan.
    Sėkmės! Gerų filmų ir lengvos plunksnos! 🙂

Komentuokite

Your email address will not be published. Required fields are marked *