Prisvilęs Woodie Alleno bandymas kepti itališką picą – filmas „Į Romą su meile“

Kuomet pirmą kartą išgirdau, jog mažasis Woodie Alenas kuria naują filmą Romoje, pagalvojau, jog kai kurie Europos didmiesčių merai nusprendė papirkti Woodie. Arba kino studijas. Jei pamenate, kartu su režisieriumi jau pabuvojome Niujorke, Londone, Barselonoje, Paryžiuje, o paskutinis Woodie filmas „Į Romą su meile“ („To Roma with love“)  perkelia mus į šį Ispanų laiptais, Koliziejumi ir picomis garsėjantį miestą. Aukso gysla neišsenkama, o „Kinomaistas“ džiaugiasi, nes labai mėgsta filmus, susijusius su kelionėmis ir maistu.  Beje, tai jau 44 mažo ūgio prasme ir didžiojo režisieriaus prasme Woodie filmas.

Grįžtant prie filmo „Į Romą su meile“  – jame rasite viską, ko galėjote tikėtis iš Alleno miestų trilogijų: tarpusavyje nesusijusias porų istorijas, jų gimines, nesusipratimus, romanus ir patį Woodie Alleną (jį seniai bematėme vaidinantį savo filmuose). „Į Romą su meile“   jūsų nepaliks nuviltų, nes Allenas puikiai žino savo sėkmės formulę ir šį kartą nuo jos nenukrypo nei per centimetrą. Nepaliks nuviltų, jei nesitikėsite nieko naujo ir nematyto.

Kaip ir filme „Vidurnaktis Paryžiuje“ („Midnight in Paris“), taip ir Romoje, vyksta stebuklingi dalykai: jei Paryžiuje pagrindinis herojus staiga persikelia į praėjusius laikus, tai Romoje vienas iš aktorių staiga per sekundę tampa didžiausia žvaigžde pats nesuprasdamas kodėl, o naujai atrastas operos solistas dainuoja tik dušo kabinoje. Net ir teatro scenoje.

Tačiau skirtingai nei Paryžiaus odisėjoje, filmas apie Romą Woodie nesigavo. Toks įspūdis, jog režisierius „Į Romą su meile“ iškepė tik dėl vietinei valdžiai ar studijai duoto pažado. Surinkti tikrai geri aktoriai, pats WOODIE, pasirinktas gražus miestas, tačiau visa kita – padriki gabalėliai, iš kurių režisierius norėjo iškepti skanią picą. Deja, kartais geromis picoms užtenka vos keleto ingredientų. O iš kokių ingredientų susidėjo itališka Woodie pica?

Filmas susideda iš keturių skirtingų istorijų:

  •  Hayley (aktorė Alison Pill) – niujorkietė, gyvenanti Romoje. Mergina įsimyli italą teisininką Michelangelo (aktorius Flavio Parenti ) ir meilė netrukus virsta sužadėtuvėmis. Merginos tėvai Jerry ir Phyllis (pats Woody Allenas ir Judy Davis)  atvyksta į Romą susipažinti su būsimu žentu ir jo tėvais.  Hayley tėvas – į pensiją išėjęs operos vadybininkas, negali gyventi be darbo, ypač kai suvokia, jog dukros sužadėtinio tėvas Giancarlo (Fabio Armiliato )  – paslėptas operos talentas, galintis dainuoti tik duše. Netinkami picos priedai: pats įsimylėjėlių susipažinimas, kurio galėjo ir nerodyti, operos dainininko miksavimas su laidotuvių verslu, sūnaus ir tėvo nenoras pripažinti jo talento. Viskas perspausta iki maksimumo, tačiau idėja su dušu operos scenoje – tikrai privertė juoktis iki filmo pabaigos.
To Rome With Love

To Rome With Love

  •  Jackas (aktorius Jesse‘as Eisenbergas, visiems pažįstamas iš filmo „Socialinis puslapis“, „The Social Network“) – amerikietis architektūros studentas, kuris kartu su savo mergina gyvena Romoje. Netikėtai vaikinas gatvėje sutinka garsų architektą iš Niujorko  Johną (aktorius Alecas Baldwinas), kuris, kaip vėliau suvokiame, yra Jackas jaunystėje arba atvirkščiai – Johnas yra pasenęs Jackas, o Johno patarimai jį filme lydi nuolat. Jackas  susipažįsta su savo merginos geriausia drauge, neurotiška aktoriuke Monica (charizmatiškoji liūdnų akių aktorė Ellen Page), kuri greitai tampa jo aistros objektu. Picos rezultatas: Aleco Baldwino vaidmuo šį kartą buvo kažkuo erzinantis (turinio prasme) ir režisieriaus noras jį pateikti kaip jaunąjį Jacką sunkiai pavyko. Kaip ir neįtikino paranojiškas Jacko merginos kartojimas, jog ji bijo, kad geriausia draugė yra pernelyg graži ir gali suvilioti Jacką. Pernelyg viskas paprasta kaip du kart du. Woodie galėjo bent palikti intrigą, kad bent 100 proc. nebūtume tikri, jog mažoji Monica sužavės Jacką.
To Rome With Love

To Rome With Love

  • Jaunavedžių pora Milly ir Antonio (aktoriai Alessandro Tiberi ir Allesandra Mastronardi ) atvyksta į Romą medaus mėnesiui ir netikėtai dienai išsiskiria. Milly gatvėje susipažįsta su savo mėgstamiausiu pagyvenusiu aktoriumi ir vos su juo nepermiega, o Antonio netikėtai į jo kambarį užklupusią prostitutę Anną (ypač seksualiai apsitempusi Penelope Cruz ) savo giminėms pristato kaip žmoną Milly. Nepamirškime netikėto apiplėšimo ir netyčia į kanalizacijos angą įkritusio telefono. Komentaras: sviestas sviestuotas arba pagreitinto veiksmo komedija, kurioje ne visi juokeliai išties yra komedija.
  • Garsusis italų kino pasididžiavimas aktorius Roberto Benigni vaidina Leopodą – paprastą valstybės tarnautoją, kuris vieną dieną netikėtai tampa žvaigžde, dalyvauja pokalbių laidose ir miega su gražiausiomis merginomis. Roberto Benigni stengėsi kiek išgalėjo, tačiau jo dramatiškas komiko veidas nelabai sutapo su Woodie istorijos moralu  – kodėl mes kartais į žvaigždės iškeliame nieko nenuveikusius žmones. Dažniausiai paprastos istorijos su amžinomis gyvenimo tiesiomis gali suveikti puikiai, tačiau šį kartą irgi buvo persistengta.

Tad tiek apie itališkas picas ir Woodie miestų odisėjas. Kai esi sukūręs daug filmų, ne visi jie turi būti geri (nėra tokios taisyklės), žiūrovai visada atsimins geriausius režisierių darbus.

Pabaigai – vienas iš filmą mačiusių žiūrovų taip pakomentavo „Į Romą su meile“: „Woody Alleno paskutinis atvirlaiškis iš Europos perpildė paštininko krepšį ir turėtų būti grąžintas su antspaudu grąžinti siuntėjui“.

 

 

3 Comments

  1. Genadijus

    2012/09/16 at 08:57

    Filmas labiau priminė šventinę televizijos laidą, tokią, kokios rodomos per sezonų atidarymus, arba Naujųjų metų žiburėlį. Tokios daugiau ar mažiau komiškos koliažo principu sujungtos istorijos daugiau balansavo ties banalumo riba. Negalėčiau pasakyti, kad W. Allenas šįkart pateikė nors kiek dėmesio vertų dialogų. Po pernykščio apsilankymo Paryžiuje, kuriame buvo gausų nuorodų į XX a. pradžios literatūrą, dailę ir pačią kultūrą, šiemetinis Romos pristatymas daugiau prilygo trumpai vienadienei kelionei be rimtai užfiksuotų įspūdžių. Juk tai buvo Roma, tai kur ta graži filmo pradžia su miesto vaizdais?

  2. Tomas

    2012/09/22 at 13:21

    Likau patenkintas… Roma nebėra “amžinasis miestas”, o dabartiniai romiečiai nuo antikinių romėnų nutolę šviesmiečiais, todėl tikėtis kažkokio ekskurso į “intelektualinį kontekstą” (pavyzdžiui, kaip buvo “Vidurnaktis Paryžiuje”) neverta. Puiku, kad filmas primena “šventinę televizijos laidą”, nes toks šiandienos Italijos vaizdas su S.Berlusconi ir jo žiniasklaidos imperija. Ir ne tik Italijos… Turistinėje Mekoje – Romoje šiandien blizgesio, puikybės, paviršutiniškumo galybė… Manau, kad atsikiromis istorijomis W.Alenas puikiai atskleidė ne tik Romos, bet ir visos Italijos charakterį. O jis nėra monolitiškas. Ironiškas žvilgsnis į stereotipines situacijas sukonstravo mozaiką, kuri prakalbo apie šio miesto “vietos dvasią”. Šį koliažą užpildė puikiai parinkta muzika, nes kaip ir pats režisierius sako, kai filme scena silpsta, muzika visada ją išgelbsti.

Komentuokite

Your email address will not be published. Required fields are marked *