Kinomanai.lt – Lietuvos kino pasaulio durys

„V. Žalakevičius sakė, kad nerealizuoti sumanymai, nenufilmuoti filmai yra nuodai! Tai ir nespauskite savo genialių minčių, o dalinkitės. Išsivalykite! Tarkim, įmeskite savo filmo idėją į kinomanų forumą ir jūs suprasite, kad ji niekam nereikalinga. Ir kad su ja dar reikėtų gerokai padirbėti, kol tai išsirutulios iki filmo. Vienas filmo nepadarysi, tai ne eilėraštis…”

Ištraukia iš Nepriklausomų Kino Kūrėjų Sąjungos Kinomanai.lt spaudos pranešimo, kuris skatino visus dalyvauti kasmetiniame festivalyje-konkurse „Kinomanai 2012″.

Kinomanai.lt įkūrėjas ir festivalio sumanytojas Herbertas Alksnevičius papasakojo apie festivalį ir Kinomanų veiklą.

Gal pradėkime nuo pastebėjimo, kad Kinomanų išplatintas pranešimas, kuris skatina kurti filmus 2012 metų festivaliui, pakankamai karingas ir skamba kaip manifestas. Prieš ką kovojote ir kodėl toks tonas?

Užkliuvo tonas? Galime pratęsti… tarkime, kad studentai, skaitantys šias eilutes tikrai nedarys filmų, jie neturi nei laiko, nei jų panaši specializacija. O ir idėjiškų pasitaiko vos vienas kitas. Dar daugiau – snobiškai prisižiūrėję Kino pavasario filmų, jie tokius, kaip mes, patyliukais niekina. Ar gana…?

Spauda taip pat laukia intrigos, o filmus žiūrintys apskritai patys ryja savo uodegą – duokite jiems įdomumo, nenuvalkiotų frazių, nuolat kažko naujo, dar ir dar… Galbūt tokiomis provokatyviomis intonacijomis mes savotiškai treniruojamės prieš rašydami scenarijus. Ir slapčia mąstome, kaip pakeisti pasaulį. Tarkim, atviro kodo filmo, rutuliojamo mūsų forume, tema – partnerizmas kaip ateities tarpusavio santykių forma, galbūt net pakeisianti tradicinę šeimą. Utopija? Nė kiek, kai kurie iš mūsų taip jau dirbame.

Kas yra Kinomanai?

Kinomanai (ne sinefilai, bet tie, iš svetainės Kinomanai.lt) – tai kino mėgėjai, iškėlę sau uždavinį tapti nepriklausomininkais. Pramokę teorijų, įsigiję technikos, degantys entuziazmu kurti filmus. Bet entuziazmas toks dalykas, gavus per snapą ar pamačius gerą filmą, kurį laiką prislopsta. Šia prasme esame kiek naivūs. O naivūs kaip sakoma – laimingi… Tiesiog noriu pasakyti, jei kūrybinė būsena užsitęsia 6 metus (kuriuos gyvuoja svetainė), norom nenorom pagalvoji – kaip būtų gera daryti tai, kas tau patinka ir dar iš to pragyventi… Utopija.

Kasmet rengiame du savo festivalius-konkursus: vasarą – „Vienos vaidybinės scenos” ir metų pabaigoje rodome, kas ką nufilmavome geriausio. Ir įnirtingai rungtyniaujame, kuris nugalės kiekvienoje nominacijoje.  Susirenkame puikią komisiją, turime sistemą, kaip komisijos subjektyvumus paversti daugiau mažiau objektyviais balais. Manome, kad į savo varžybas prisiviliosime ir profesionalus.

Kokie žmonės dažniausiai siunčia video? Tai turbūt būna jų pradžia kine?

Yra kelios svetainės-šiukšlynai, kur gali pats įmesti savo video. O tie, kurie rodo filmus mūsų forume ar atsiunčia kinomanų festivaliams, yra pačių užsiauginti. Bet būna malonių išimčių. Kartais sudalyvauja vienas kitas smalsus profesionalas.

Ar neatrodo, kad tapti kinomanu kartais per lengva ir vis daugėja žmonių, kurie sukuria keletą filmukų ir jau jaučiasi režisieriais?

Nežinau, kokio kalibro filmus turite omeny. Galima ir vieną sukūrus tapti klasiku. O moksleiviškus šedevrus dažniausiai pasiunčiame į šiukšlių dėžę forume, ją vadiname „Lietuviški pyragai” – vieno įžymaus kinomanų filmo proga. Užsukite. Apskritai, mūsų, kinomanų, jaunimas prisibijo – mieliau vienas kitą pagyrūniškai skatina kitose svetainėse. O greitai užsiauginti raumenis pas mus nesigaus – yra reitingų sistema, kaip tenise. Net profesionalūs vestuvių filmuotojai negauna nė taško, nes nemoka sukurti filmo.

Filmas “Vera ir paskenduolis” – Austėja Budrevičiūtė

Ar daug dalyvių susilaukiate? Kokias „žvaigždes“ išauginote?

Tiesą sakant, neperdaugiausiai, tai ne masinis flashmob judėjimas. Bet skirtingai nuo kitų kino projektų, kol kas visada surinkdavome programą… bet pasijaudinti nuolat tekdavo iki pat mirties linijos. Todėl kaip įmanydami bendraujame tarpusavyje, stengiamės vienas kitam pagelbėti, kartais net konkrečiai patariame kaip permontuoti filmą, kad jis patektų į programą.

Dėl žvaigždžių… Kinomanai.lt – tai užpakalinės durys, pro kurias dar galima patekti į LT kino pasaulį. Bet… pradėję profesionaliau dirbti, daugelis jau neranda laiko kino žaidimams – tai Airijoje studijavusio Laimio Bartasūno atvejis, Taline studijavęs Bernardas Andriušis taip pat nori kurti biudžetinius filmus. Arūnas Eimulis – stiprus reklamininkas ir režisierius, bet labai draugiškas. Didžiausios mūsų žvaigždės – inžinieriai, programuotojai, chirurgai… kurie laisvu laiku kuria filmus. Danas Kučinskas, Audrius Kaminskas, Vilmantas Jankauskas, Vitalijus Rensonas, Dainius Mekas ir kiti.

Kaip dėl aktorių duomenų bazės? Ar daug susilaukiate norinčių filmuotis?

Yra jaunų merginų, nors filmuose labiausiai trūksta vyresnių moterų; yra vaikinų, bet daug įdomesni ne tie gražuoliai. Kartą prireikė tipažo, parašiau vienai merginai iš aktorių banko, ir ji prisipažino, kad per du metus sulaukė tik dviejų pasiūlymų ir abudu šią savaitę.

Skelbiate karą individualizmui ir teigiate, kad kinas – tikrai ne vieno žmogaus darbas. Jūsų portale kartais tereikia turėti gerą idėją ir komandą galime susirasti ten. Ar turite keletą sėkmingų pavyzdžių, kurie susipažino Kinomanuose ir sėkmingai bendradarbiauja ir dabar?

Galiu pasakyti, kad visi nauji draugai paskutinius 6 metus – tik iš svetainės „Kinomanai.lt”. Tikrai ne su visais gali kurti filmus, čia jau turi sutapti laukai… skonis, mentalitetas, patirtis, atsirasti simpatija. Dėl individualizmo – net keista, pasaulio menas – vien individualistai. Gal pasiūlyti perrašyti meno istoriją? Tegu kuria partneriai, netgi abu vieną drobę. Ypač simpatiškas yra lyčių partnerizmas. Dviese jau gali surengti brainstormingą.

Kas renka geriausius festivalio filmus?

Nelabai reikia atrinkinėti, išmetam akivaizdžiai silpnus ir viskas. Tam užtenkaSkype – jei reikia pasitarti, pasidaliname nuomonėmis su Nepriklausomų kino kūrėjų sąjungos taryba ir viskas. O komisijos nariai (rodos, joje jau buvo visi kino žmonės, įkliuvo net Šarūnas Bartas) dešimtukais įvertina geriausią režisūrą, vaidybą, kameros darbą, montažą…

Ar teko kada išgirsti iš profesionalių kino kūrėją neigiamą nuomonę apie mėgėjų kiną, neva jis kartais žlugdo ir profesionalų kiną?

Mėgėjiškumas profesionaliame kine atsiranda su stiliaus elementais, kaip tikrovės, dokumentalumo išraiška. O kad kino kritikai nekenčia mėgėjiškumo, tai tikras faktas, tuo žodžiu net keikiasi. Mes taip pat stengiamės tapti nepriklausomininkais, bet čia jau labai aukšta meninė ir techninė kartelė. Iš kitos pusės – jei darai filmą už litą ir žinai, kad nepatrauksi labai aukštos kokybės, vis vien daryk kinomėgėjiškai. Juk labiausiai žmones suartina jų silpnos vietos. Negalvokite, kad mes verkiame per savo festivalius, tikrai prisijuokiam iš filmų. Mėgėjiškumas yra draugystės forma.

O kaip Jūs atsidūrėte kine? Kaip susikūrė Kinomanai?

Aš? Nepataikauju autoritetams. Ir jiems tai patinka. Kinomanai turbūt atsirado iš meilės – noro sutikti tuos būsimus žmones, su kuriais galėtume nuveikti kažką įdomesnio negu skaniai pavalgyti ar pasid… atsiprašau – nuvažiuoti į turistinę kelionę.

Komentuokite

Your email address will not be published. Required fields are marked *