Subjektyvus meilės filmų Topas (ne dešimtukas)

Margot: Norėčiau paskirti pasimatymą, kurio metu galėčiau tave pabučiuoti.

Danielis: Na.. mano tvarkaraštis yra gana lankstus.

Margot: Ar jis lankstus ateinantiems 30 metų?

Danielis: 30 metų?

Margot: Norėčiau tave pamatyti prie Louisbourgo švyturio. Man tuomet bus 58-eri. Nenumanau, kiek tau tuo metu bus metų.

Danielis:  59-eri.

Margot: Noriu tave ten pamatyti tuomet, 2 valandą.. Standartiniu rytų laiku. Rugpjūčio 25 dieną, 2040-aisiais. Galėčiau tuomet tave pabučiuoti. Iki tol… esu ištekėjusi. Tačiau po 35 metų buvimo ištikimai savo vyrui, manau, nusipelnysiu vieno bučinio iš tavęs. 

 

Praėjusią savaitę vedina romantiškų nuotaikų ir labai daug laisvo laiko, peržiūrėjau gausybę meilės dramų. Kai kurias iš naujo atradau, įvertinau ir pateikiu jums. Tai nėra standartinis geriausių dramų/meilės istorijų kine dešimtukas, nes, visų pirma, čia pateikiu tik 9. Visų antra, tai visiškai subjektyvus sąrašas, kuriame stengiausi išvengti į daugumą topų patekusias romantikas, nes jas ir taip visi žino. Tačiau nenorėjau išradinėti dviračio – dauguma filmų turbūt jau esate matę, bet vis tiek, galbūt, kaip ir aš, juos atrasite iš naujo? Beje, jei smalsu, iš kokio filmo paimtas teksto viršuje esantis dialogas, iškart pereikite prie antrojo šio sąrašo filmo.

The Broken Circle Breakdown, 2012

Belgų režisierių Felixą Van Groeningeną įsidėmėjau dar 2010-aisias, kuomet Kino pavasario metu pamačiau jo filmą The Misfortunates. Savo paskutiniame filme – dramoje The Broken Circle Breakdown“ – Groeningenas pasakoja 7 metus trunkančią netipiškų pasaulio gyventojų Didier ir Elise meilės istoriją. Didier – vagonėlyje gyvenantis muzikantas, o Elise – tatuiruočių saloną turinti mergina, kartu su Didier grojanti bluegrass country muzikos grupėje. Jų gyvenimą pakeičia netikėtai atsiradusi dukra, kurios sunki liga aukštyn kojomis apverčia poros santykius. Blaškydamiesi tarp muzikos garsų, tragedijos ir bandymo gyventi pasikeitusiame pasaulyje, Didier ir Elise bando iš naujo lipdyti gražų gyvenimą.

Take This Waltz, 2011

Kanadietei aktorei Sarah E. Polley filmas Take This Waltz – vos antras pilnametražis režisūrinis darbas, sužavėjęs ne vieną savo kinematografija, scenarijumi, režisūra ir puikia vaidyba. Filme vaidinanti Michelle Williams man imponavo jau seniai, o jos sutuoktinį įkūnijantis Sethas Rogenas išties nustebino savo visiškai nestandartiniu amplua – mylintis, pasiaukojantis, ramaus būdo vyras, pagyvenimui užsidirbantis rašydamas vištienos receptų knygas. „Take This Waltz istorija sukasi apie Michelle kuriamą heroję – iš namų dirbančią rašytoją Margot, kuri su savo vyru ramiai gyvena gražiame name. Ramus Margot gyvenimas pasikeičia jai sutikus kaimyną – menininką rikšos vairuotoją Danielį. Take This Waltz žavi tuo, jog jame nėra daug veiksmo, režisierė koncentruojasi į vidinius herojų išgyvenimus, krizes, gyvenimiškas rutinas. Ir, kas svarbiausia, Sarah E. Polley nutapyti personažų portretai tokie žmogiški ir artimi kiekvienam iš mūsų, jog kiekvienas filme atras dalį savo meilės istorijos. Tačiau Take This Waltz negalime kaltinti gyvenimo realizmu, nes jo vizualinė kalba nusviedžia mus į emocinį santykių suvokimą. Kad ir puiki scena atrakcionų parke, kuriame Margot su Danieliu lekia traukinuku skambant hipnotizuojančiai „Video Killed the Radio Star  dainai:

As Good as It Gets, 1997

Dramos „As Good as It Gets“ režisierius Jamesas L. Brooksas labiau žinomas kaip kultinio serialo „Simpsonai“ prodiuseris. Tai visiškai netipinė tipiška meilės istorija, kurioje vieną pagrindinių vaidmenų atliekantis žilstelėjęs demoniško žvilgsnio Jackas Nicholsonas tikrai nėra mielas vyrukas, kurį įsimylėtumėte  būdama kokį -iokia metų jaunesnė.  Tačiau Helen Hunt vaidinama herojė Carol – mama, bandanti verstis tarp padavėjos pareigų ir nuolatinio sūnaus sirgimo, šį nepakenčiamą sėkmingą rašytoją Melviną Udallą įsimyli. Puikūs aktoriai, gerai parašytas scenarijus bei dialogai, sveikas sarkazmas ir ironija. Pamiršau paminėti mažytį faktą  abu minėti aktoriais už šiuos vaidmenis gavo Oskaro statulėles.

Punch-Drunk Love, 2002

 „Punch-Drunk Love“ – išties netradicinė romantinė drama, visų pirma, vien dėl to, jog ją režisavo Paulas Thomas Andersonas, mums visiems pažįstamas kaip filmų „The Master“, „There Will Be Blood“ ar „Magnolia“ kūrėjas. Visų antra, filme pagrindinį vaidmenį atlieka mums labiausiai kaip komikas pažįstamas Adamas Sandleris, kuris „Punch-Drunk Love“ sukūrė neįprastą savo įvaizdžiui rolę – dramatišką, nuo psichologinių problemų kenčiantį Barry. Būtent šis vaidmuo tuomet padėjo Sandleriui išsilaisvinti iš savo komedijų aktoriaus šleifo, kurį jis visgi greitai susigrąžino. „Punch-Drunk Love“ – tai istorija apie vienišių mažos firmos savininką Barry, kurį supa septynios seserys ir įvairūs psichologiniai sunkumai. Tai viena iš įdomesnių šių dienų dramų, kurioje standartiniai romantiniai siužetai derinama su modernia, intertekstualia kino kalba, o dauguma „Punch-Drunk Love“ scenų gali būti analizuojamos be pabaigos.

Belieka pridurti, jog už šį filmą Andersonas 2002 metų Kanų kino festivalyje gavo geriausio režisieriaus statulėlę.

Best offer, 2013

 „Best offer“ – vienas iš keisčiausių ir netikėčiausių praėjusių metų romantinių filmų, sukurtas italų režisieriaus Giuseppe Tornatore, labiausiai žinomo kaip Oskarą už geriausią užsienio filmą Cinema Paradiso“  1989 metais laimėjusio kūrėjo.  „Best offer“ ašis sukasi apie pagyvenusį ekscentrišką meno aukciono vadovą Virgilą Oldmaną, kurį išparduoti savo mirusių tėvų namuose esantį antikvarinį meną pasamdo paslaptingoji Claire. Mergina su Virgilu bendrauja pasislėpusi slaptame namo kambaryje ir niekuomet neparodo savo veido. Labai greitai vienišas vyras įsimyli šią keistuolę merginą ir net neįtaria, koks likimas jų meilės laukia. Režisierius Giuseppe Tornatore pats parašė šiam filmui scenarijų, kuriam, atrodo, naudojo išties nepaprastą auksinę plunksną. Pagrindiniai charakteriai filmo eigoje keičiasi nuo visiško tuštumo iki aistringo meilės jausmo potyrio, o „Best offer“ pabaigos detektyvas ne vienam atims žadą. Nekalbant apie nuostabų meno pasaulį, kuris patampa jausmų metafora:

Virgil Oldman: What’s it like living with a woman?

Lambert: Like taking part in an auction sale. You never know if yours will be the best offer.

 Her, 2013

 Romantišką Spike‘o Jonze‘o dramą  „Her“ tiesiog negalėjau neįtraukti į šį sąrašą. Sukūręs žmogaus ir kompiuterio operacinės sistemos romantiškus santykius analizuojantį darbą, skirtingai nei kai kurie panašias problematikas nagrinėjantys filmai, Jonze’as nepiešia tolimos ir sunkiai mūsų protams sukuriamos ateities. „Her“ nepamatysime skraidančių mašinų, o herojų kostiumai mus netgi sugrąžina į praeitį. Pagrindinio herojaus Theo išmanusis telefonas atrodo labiau kaip art deco cigarų ar saldainių dėkliukas nei koks tai modernus ateities iPhone’as. „Her“ ateities pasaulyje išmaniosios technologijos nerėkia apie savo išmanumą. Jos pažengia į priekį tiek, kad atrodo nebe kaip technologijos, o kaip žmogaus aplinkos dalis. Šioje ateities planetoje rutuliojasi pagrindinio filmo herojaus meilė operacinei sistemai.  Nors ir skamba absurdiškai, šios netikros moters balsas ir intelektas išties stebina ir suvoki, jog tai nėra tik dar vienas ateities išmislas. Mūsų pasaulis lėtai juda link kompiuterių ir žmonių sąjungos.

Turkish Delight/Turks fruit, 1973

Geriausiu olandų režisieriumi tituluojamo erotikos mylėtojo Paulo Verhoeveno sukurtą filmą „Turkish Delight“ privalu pamatyti ne tik todėl, kad tai vienas daugiausiai sėkmės susilaukusių olandų filmų. Tai išskirtinė meilės drama, kurioje viskas rutuliojasi nuo pirmos pažinties, vestuvių ir tragiškos pabaigos.  Istorija tokia: jaunas  skulptorius susitranzuoja raudonplaukę Olgą, kurią įsimyli iš pirmo žvilgsnio. Porelės meilės istorija kupina dramatiškų išgyvenimų, aistringo sekso, skulptūrų, skyrybų… „Turkish Delight“ pasižymi puikiu scenarijumi ir flash backiniais įvykiais, dialogais ir, žinoma, aktorių vaidyba. Netgi praėjus daugeliui metų po šio filmo pasirodymo, jis stebina savo šiuolaikiškumu, drąsa ir emociniu užtaisu. Beje, po sėkmingos karjeros Olandijoje režisierius Paulas Verhoevenas iškeliavo į Holivudą, kur sukūrė tokius filmus kaip „RoboCop“ (1987) ar „Basic Instinct“ (1992).

Mister Lonely, 2007

 Amerikiečių režisierius Harmony Korine sukūrė filmus apie benamius, besimylinčius ir besimasturbuojančius su šiukšliadėžėmis, apie iš lėktuvų be parašiutų krentančias vienuoles, apie grupės „Die Antwoord“ narius, važinėjančius invalido vežimėlyje ir šaudančius į viską, ką mato…  Trečiasis pilnametražis H. Korine darbas „Mister Lonely“ buvo sukurtas bendradarbiaujant su broliu Avi Korine. Filme pasakojama istorija apie jauną amerikietį, kuris yra Michaelo Jacksono antrininkas, pasiklydęs Paryžiaus gatvėse. Netikėtai vaikinas sutinka Marilyn Monroe antrininkę, kurį pakviečia jį į saloje esančią antrininkų komuną. Joje gyvena Marilyn vyras Charlie Chaplinas, jų dukra Shirley Temple, Popiežius, Madonna, Jamesas Deanas ir daugelis kitų antrininkų. Komunos nariai organizuoja pasirodymą, į kurį, kaip jie tikisi, susiras gausybė žiūrovų. Tačiau šioje istorijoje svarbiausia – meilės tarp Jacksono ir Monroe linija. „Mister Lonely“ puikiai atspindi „Gummo“ suformuotą režisieriaus braižą – vizualumas, kontekstualumas, parelelės į pop kultūrą, netikėti, sulėtinti kadrai, jų sąlygiškumas, puikus garso takelis etc.

The room with a view, 1985

„The room with a view“ – tai britų sukurta kostiuminė drama, kurią režisavo Jamesas Ivory. Šis filmas – tai to pačio vardo E. M. Forster novelės adaptacija. Pagrindinę filmo heroję vaidina Helena Bonham Carter, kuri ne vienam atrodo kaip nužengusi iš praėjusio amžiaus portretų. Helenos vaidina herojė Lucy Honeychurch XX a. pradžioje atostogauja Fliorencijoje su savo giminaite Charlotte. Florencijoje ji sutinka ekscentrišką jaunuolį George Emersoną. Čia ir iškyla didžioji Lucy problema – ištekėti už savo nemėgstamo sužadėtinio Cecilo, ar klausyti širdies ir sekti paskui Georgą. „The room with a view“ patiks ne tik romantinių, bet ir filmų apie keliones mėgėjams. Puikiai nufilmuoti Florencijos ir Anglijos priemiesčio vaizdai, gražūs kostiumai ir įsidėmėtinas pirmasis aktorės ir režisieriaus Timo Burtono būsimos žmonos Helena Bonham Carter vaidmuo.

Kokią kine rodytą meilės istoriją jūs įsidėmėjote ir galėtumėte parekomenduoti mums?

Rasa Barčaitė
Mane rasite

Rasa Barčaitė

Vyr. šefė at Kinomaistas
Kinomaistas - turbūt pats skaniausias mano pagamintas patiekalas. Sukurti jį paskatino meilės kinui perteklius, taip pat noras sujungti kino kulinarus. Kaip gaminti kino rašmenis pamokė menotyros mokslai, o viską įtvirtino darbas ne vienoje lietuviškoje žiniasklaidos priemonėje. Visi, kas nori padėti degustuojant kiną, rašykite info@kinomaistas.lt.
Rasa Barčaitė
Mane rasite

Komentuokite

Your email address will not be published. Required fields are marked *