Gėda, kurią jaučiame žiūrėdami „Gėdą“ (N-18)

Pagal mano įsivaizdavimą, Niujorkas – vienišių miestas. Miestas, kuriame sunku užmegzti ilgalaikius santykius, kuriame poros mylisi nelaukdamos antro pasimatymo, nes tiesiog neturi tam laiko. Kava išsinešimui, naujausi „Blackberry“ telefonai, aukštakulniai, metro, kuriame niujorkiečiai sėdi pasidabinę nuo visko pavargusiais žvilgsniais tarp daugybės žmonių.

Ir seksas. Visuomet įsivaizduodavau, jog Niujorke žmonės mylisi pasiutėliškai greitai, nesistengia megzti rimtų santykių, vaikus gimdo padarę karjeras arba tiesiog juos įsivaikina. Ir dažnai jaučiasi vieniši. Nes Niujorkas, pagal mane, ir mano skaitytas istorijas – vienišių miestas.

Todėl žiūrėti filmą „Gėda“ („Shame“, 2011) man buvo ir paprasta, ir sunku. Paprasta, nes pagrindinis filmo herojus iš dalies atitiko niujorkiečio apibūdinimą; sunku, nes tiek šaltumo ir tuštumos vienoje vietoje sunku rasti. Nes mes didžiuojamės don žuanais, dažnais meilės romanais, tačiau retai suvokiame, kokią tuštumą gali atverti seksas, kuris užvaldo mintis, jausmus ir visą protą bei praranda pagrindinę funkciją – nešti malonumą. Ir kažkada buvo keista suvokti, jog sekso troškimas kartais traktuojamas kaip liga. Tokia pat, kaip depresija, alkoholizmas. Ir dar sunkiau įsivaizduoti, kas dedasi tokio žmogaus galvoje, tačiau režisieriaus Steve’o McQueeno filmas „Gėda“ tai leido puikiai pajusti viskuo: ir aktoriaus Michaelo Fassbenderio vaidyba, ir muzika, ir šviesomis, ir tylos minutėmis. Visa tai sudarė tiesiog absoliučią tuštumą, jausmą, kurio seniai nejutau žiūrėdama filmą.

Nors meluoju, „Gėdą“ galima palyginti su režisierės Lynne Ramsay filmu „Mums reikia pasikalbėti apie Keviną“ („We Need to Talk About Kevin“, 2011). Tik pastarajame režisierei meistriškai pavyko atskleisti, ką jaučia motina, kurios vaikas išžudė savo bendramokslius ir šeimą. Žinoma, beviltiškas sekso troškimas ir motinos skausmas – nepalyginami dalykai. Tačiau abu juos sieja tuštuma ir šaltis, tvyrantis žmonių viduje.

Grįžkime prie „Gėdos“. Filme veiksmas (nors šis žodis nelabai tinka) sukasi apie 30-etį niujorkietį Brandoną, kuris nesugeba kontroliuoti savo seksualinio gyvenimo. Vyrą tiesiog apsėdęs neemociško sekso siekimas, o bandymai mylėtis su normaliomis moterimis jam sunkiai pavyksta. Brandonas masturbuojasi darbe, jo kompiuteris pilnas pornografijos, jis nuolat vaikšto į naktinis klubus ieškoti vienkarčio greito sekso, neaplenkdamas ir gėjų. Atsvara jam – vyro jausmingoji sesuo dainininkė Sissi (aktorė Carey Mulligan), kuri beviltiškai trokšta brolio dėmesio jo šaltame bute ir miega su dauguma jai po liūdnomis akimis pasitaikiusių vyrų.

Kadras iš filmo Gėda.

Kadras iš filmo „Gėda“.

„Gėdoje“ daugybė sekso scenų ir nuogo kūno. Tačiau kažkodėl niekas nejaudina. Ir netgi jauti gėdą, jog visą tai žiūri, nors ir žiūri vienas. Nes seksas pateikiamas kaip gyvuliškas įrankis skambant klasikiniam garso takeliui. Seksas visiškai išvalomas nuo bet ko, kas galį jį sieti su žmogiškumu, tačiau paliekama svarbiausia detalė – Brandono žvilgsnis, kuris toks pats šaltas ir atbukęs nuo emocijų tiek metro, tiek bendraujant su seserimi, tiek mylintis.

Kadras iš filmo „Gėda“.

Kadras iš filmo „Gėda“.

Aš neturiu nieko prieš prieš seksą. Man patinka mylėtis. Manęs netrikdė nuogi kūnai. Mane trikdė kokie jie bereikšmiai ir neseksualūs. Aš nebijau tuštumos, tačiau tuštuma būna visokia. Bet kokiu atveju, „Gėda“ verta žiūrėti, jog suvoktum, kokie vieniši būna žmonės ir kad gėdingi mes galime būti visi.

Rekomenduoju „Gėdą“ visiems, kurie atviri interpretacijoms ir pamąstymams. Rekomenduoju ir dėl puikios kinematografijos, nes pradžios kadras, kuomet Brandonas guli lovoje – vienas iš tų, kurie ilgam įstringa. Kaip ir Sissi daina „New York“, atlikta neįtikėtinai dramatiškai ir jausmingai, o išdainuojamos emocijos ir Sissi veido išraiška tarsi išpasakoja visą jos gyvenimo dramą.

p.s. pabandžiau iššifruoti kai kurias filmo dalis. Gali būti, kad Brandonas jaunystėje mylėjo seserį ne vien broliška meile. Gali būti, jog jis ją iki šiol myli ir dėl to negali jausti meilės jokioms kitoms moterims. Galbūt dėlto jis supyko ant Sissi, kuomet ji permiegojo su jo bosu. Gali būti, kad Sissi bandymas nusižudyti buvo tik dar vienas beviltiškas dėmesio troškimas, kurį ji pagaliau gavo.

2 Comments

  1. irka

    2012/10/20 at 20:36

    Pasigailėtinas seksas ir pasigallėtinas gyvenimas

  2. zoja

    2014/03/05 at 10:02

    o man atrodo, kad tie žmonės nėra tušti, jie tik susvetimėję, todėl kapsuliavesi kiekvienas savyje ir tas beviltiškumas jų (kitiem atrodantis, gal kad “tuštumas”) kyla iš to, kad nepasitikėdami savimi ir kitais jie nesugeba bendrauti.. o artumo norisi kiekvienam, todėl nesugebėdami jo ieškoti emocinėj plotmėj jie renkasi bent fizinę ir nusivilia (jaučia gėda), nes supranta, kad tai nėra Tai… ši problema ypač aktuali JAV, kur fasadas labia svarbus. Žonės nebegali viens kitu ir savim pasitikėti, nes nebežino, kad yra po kitų šypsenom 🙁 liūdna

Komentuokite

Your email address will not be published. Required fields are marked *