Filme „Geresnis pasaulis“ žmonės renkasi meilę

2010 metais „Scanoramos“ lankomiausiu filmu tapo danų režisierės Susanne Bier darbas „Geresniame pasaulyje“ („Hævnen“/ „In a Better World“). „Scanorama“ baigėsi, o „Geresniame pasaulyje“ tęsia  kelionę po šalies kino teatrus.

Po filmo peržiūros turbūt daugeliui nekyla klausimų, kodėl jį geriausiu pasirinko festivalio žiūrovai, „Geresniame pasaulyje“ seansą palikdami su ašaromis akyse. Gražiai nufilmuoti vaizdai, moralizuojanti istorija; filmas, į kurį gali atsivesti bet ką, nes nagrinėjamos temos yra universalios ir suvokiamos visiems.

Koks pagal S.Bier yra geresnis pasaulis?

Geresnis pasaulis – tai meilė. Nes tik meilė gali išgelbėti, paguosti, nuraminti bet kuriame pasaulio taške. Nesvarbu, ar tai būtų Afrika, ar Londonas, ar Danija. Visur galioja tos pačios taisyklės, kurias turbūt labiausiai supranta vienas iš filmo herojų Antonas, dirbantis gydytoju Afrikoje ir vis grįžtantis į Daniją, kur jo laukia sūnus Elijas ir jau prarasta žmona. Vyras Afrikoje nuo mirties gelbėja pamišusio maniako perpjautas nėščias merginas, o vėliau padeda ir pačiam maniakui sutvarkyti koją. Kodėl jis taip padaro? Nes kaip daktaras, jis privalo gydyti visus, o didžiausias kerštas skriaudikas – parodymas, kad tu jo nebijai.

Geresnis pasaulis – tai draugystė. Antono sūnus Elijas turi problemų mokykloje, iš jo visi tyčiojasi ir dėl dantų vadina „žiurkiumi“; namie irgi ne pyragai, tėvai skiriasi, berniukui trūksta tėvo, kuris su sūnumi bendrauja „Skype“ pagalba. Tačiau į mokyklą atėjęs naujokas Kristijanas ne iš kelmo spirtas ir apgina Eliją, jie tampa gerais draugais. Draugystė užpildo Elijo gyvenimo tuštumą, tačiau čia pasirodo po motinos mirties „sulaukėjusi“ Kristijano siela, kuriai atrodo, kad kerštas – geriausias būdas gyventi.

Geresnis pasaulis – be keršto. Kerštas „Geresniame pasaulyje“ bando lietis per kraštus, tačiau jį vis sustabdo draugystės ir meilės užtvaros. Režisierė, sulygindama Afrikos ir Europos kampelius parodo, kad tas kerštas visur toks pat ir jo galima išvengti. Nors kai kuriais atvejais gyvenimo vertybių ir tiesų pabrėžimas filme pernelyg aiškus ir vietomis norisi tos žinutės subtilesnės. Tačiau dėl savo paprastumo filmas patenka į kiekvieno žiūrovo širdį ir nepalieka abejingų.

Moralės mozaika. Filme gausu aiškiai pabrėžiamų ir tarsi mozaika sudėliotų universalių tiesų, kuriomis alsuoja kiekvienas kadras. Akcentuojamas dabartinės visuomenės susvetimėjimas, labiausiai pasireiškiantis internetiniame vaiko ir tėvo bendravime, žaidimai kompiuteriu, sprogmenų receptai online, dabartinės mokyklos žiaurumas…

Įsimintina filmo scena, kurioje Elijas puola gelbėti per tuoj sprogsiančius sprogmenis bėgančią moterį su mergaite, tuomet pats yra sunkiai sužalojamas. Tačiau visos šios gyvenimiškos moralės tiesos neskamba banaliai ir neverčia sakyti „Ech, pravirkdyti žiūrovą užtenka paprastų klišių“.

Rekomendacija. Rekomenduoju šį darbą tiems, kurie mėgsta gerus, gražiai nufilmuotus ir susimąstyti apie gyvenimą verčiančius filmus. Neikite, jei manote, kad gyvenime nėra viskas taip paprasta ir amžinos tiesos yra „amžinos“ priklausomai nuo situacijos.

Komentuokite

Your email address will not be published. Required fields are marked *