Filmai, verčiantys mus keliauti bei mokantys, kaip keliauti

Kažkada, prieš šimtą metų, „Kinomaistas“  jau buvo išpublikavęs sąrašą filmų, kurie įkvepia mus keliauti. Tačiau bėgant metams, keičiasi ne tik skoniai, bet ir atsiranda naujų filmų arba iš naujo atrandami dar nematyti. Todėl publikuojame naują sąrašą filmų, kurie ne tik jus privers keliauti, bet ir pamokys, kaip tai daryti.

 Gringo trails, 2014

Dokumentinis filmas „Gringo trails“ daugelį iš jūsų galbūt šokiruos, galbūt privers susimąstyti, galbūt nepapasakos nieko naujo, tačiau, bet kokiu atveju, paliks ryškų pėdsaką suvokime apie kelionių prasmę. Filmą sukūrusiai antropologei Pegi Vail rūpėjo patyrinėti tamsiąją kelionę pusę, t.y., kaip masinis turizmas pakeičia nuošalių pasaulio kampelių, tokių kaip Bolivija ar Tailandas, veidą.  „Gringo trails“ iškelia esminį klausimą – kokį poveikį kai kurioms lankomoms šalims sukelia masinis turizmas, kuris labai greitai gali visiškai sunaikinti ne vieną nuostabią pasaulio vietą. Perdedame? Visiškai ne, geriausios to pavyzdys matomas „Gringo trails“ anonso pabaigoje, kuriame pasakojama istorija apie garsiuosius Tailando salos Phi Phi mėnulio pilnaties vakarėlius. Apie juos pirmą kartą buvo papasakota 2000 metų Danny Boyle filme „The beach“, su Leonardo DiCaprio priešakyje. Tuomet buvę tik labai mažam ratui prieinami vakarėliai, po šio filmo tiek jie, tiek pati sala tapo masinio turizmo traukos centru, kasmet pritraukiančiu tūkstančius jaunų vakarėlių ištroškusių turistų. Turbūt net nereikia sakyti, jog šis egzotiškas nuošalus gamtos prieglobstis po tokių šėliojimų prarado unikalumą, o salos užterštumo lygis padidėjo ženkliai.

A Map of Saturday, 2007

„A map of Saturday“ – tai dokumentinis amerikiečių televizijos sporto žurnalisto Brook Silva-Braga pasakojimas apie jo 11 mėnesių kelionę aplink pasaulį. Ne vienam iškils klausimas, kuo šis filmas unikalus, juk ne vienas keliautojas yra įamžinęs savo keliones video juostoje ar pristatęs ją plačiajai auditorijai. Taip, jūs teisūs, tokie filmų/filmukų yra ne vienas, tačiau dažniausiai jie nepasižymi tiek vaizdo, tiek turinio kokybe,  keliautojai apsiriboja savo pastebėjimais ir emocijomis. Tuo tarpu „A map of Saturday“  sukurtas televizijos profesionalo, kaip jau minėjau, Brook Silva-Braga ne vienerius metu dirbo su televizijos sporto laidomis, tad puikiai žinojo, kaip filmuoti, montuoti ir, pagaliau, kaip visumą pateikti taip, jog ji būtų įdomi kiekvienam žiūrovui. „A map of Saturday“ vertas dėmesio ir todėl, jog autorius nesiorientavo į vien savo išgyvenimus kelionėje, nežarstė filosofinių perliukų, o kryptingai apklausė daugybę pakelyje sutiktų keliautojų, paprašė jų pasidalinti asmenine patirtimi, išgyvenimais. Kadangi Brook Silva-Braga į kelionę leidosi vienas kartu su profesionalia filmavimo kamera, jis greitai įgijo daugumos keliautojų pasitikėjimą, pats patyrė tą patį, tad dokumentinis filmas džiugina savo autentiškumu, nuoširdumu ir paprastumu. Turėtumėte būti užkietiejęs namisėda, jei po šio filmo neužsimanysite metus laiko paklajoti po pasaulį.

Outsourced, 2006

„Outsourced“ – tai istorija apie amerikietį skambučių centro vadovą, kurio direktorius nusprendžia visą centro  veiklą perorganizuoti į Indiją. Toddo misija yra keliauti į Indiją ir apmokyti ne tik naują indų personalą bendravimo su amerikiečiais paslapčių, bet ir pakelti žemus pardavimų standartus iki kompanijai reikalingų aukštumų.  „Outsourced“ direktorius Johnas Jeffcoatas galėjo nueiti paprasčiausiu keliu parodydamas Indiją tokią, kokią ją įsivaizduoja amerikiečiai, o viską pasaldinti komiškais pagrindinio herojaus nutikimais susiduriant su egzotiška kultūra. Tačiau taip neatsitiko ir „Outsourced“ gavosi labai nuoširdus filmas apie skirtingas kultūras, kurių įvaizdis nebuvo subanalintas. Amerikiečiai nebuvo pavaizduoti kaip tipiniai materialistai, už kitus geresni personažai, o indai taip pat nebuvo atskleisti vien kaip skurdi tauta su gausybe protu nesuvokiamų tradicijų. O pati didžiausia pamoka, kurią gauna ne tik Toddas, bet ir visi mes, žiūrovai, yra ši: kad ir kur bekeliautum, privalai priimti vietinę kultūrą tokią, kokia ji yra. Jei bandysi ją pakeisti ar ją tiesiog ignoruosi, taip ir liksi nesupratęs pačių kelionių esmės.

Hideous Kinky, 1998

Režisieriaus Gillieso MacKinnon filmas „Hideous Kinky“tai įkvepianti istorija apie jaunos britės mamos ir jos dviejų mažamečių dukrų gyvenimą egzotiškame Marakeše, Maroke. Šis filmas pasakoja tikrą istoriją, kurią savo autobiografinėje knygoje aprašė garsiojo psichoanalitiko Sigmundo  Freudo anūkė ir garsaus britų tapytojo Luciano Freudo dukra Esther Freud. Būtent jos mama Julia, būdama 25 metų,  pasiėmė Esther ir jos sesę į Marakešą, kuriame jos patyrė gausybę nuotykių, skurdo, meilės ir neįkainojamos gyvenimiškos patirties.  „Hideous Kinky“ patraukia netradicine istorija, nes ne kiekviena jauna dviejų vaikų mama keliautų į šią tolimą šalį. Taip pat – tai idealus filmas planuojantiems kelionę į Maroką, nes „Hideous Kinky“ filmuotas retai turistų pasiekiamose Marakešo gatvėse bei parodo išties autentišką šalies veidą.

The Way, 2010

Apie Santiago de Compostelą piligrimų kelią esate girdėjęs ne vienas. Jis prasideda prie Ispanijos-Prancūzijos sienos ir tęsiasi daugiau nei 800 km, kuriuos ne vienas įvairių paskatų vedinas pasaulio asmuo nueina pėstute. Filmą „The way“ sukūrė amerikiečių režisierius Emilio Estevezas, o pagrindinį vaidmenį atliko jo tėvas, aktorius Martinas Sheenas, kuriam filmavimo metu buvo 70 metų. Jo vaidinamas herojus Thomas į Santiago de Compostelą išsiruošia po to, kai eidamas šiuo keliu audros metu žūsta jo sūnus. Thomas tuomet nusprendžia pakartoti sūnaus maršrutą, taip įprasmindamas jo žūtį. Negana to, kartu su savimi į kelionę vyras pasiima ir sūnaus pelenus. Įdomus faktas, jog sukurti „The way“ režisierių įkvėpė jo sūnus, kuris dar būdamas 19-etis kartu su seneliu Martinu šį piligrimų kelią pervažiavo automobiliu. Nors  „The way“  istorija gali pasirodyti šiek tiek liūdnoka, režisierius sugebėjo surasti viduriuką maišydamas dvasinius, gedėjimo aspektus su subtilia humoro doze.

Tracks, 2014

 „Tracks“  – tai įstabi ir laukinė Robyn istorija, kurioje ji kartu su savo keturiais kupranugariais ir ištikimu šunimi nusprendžia įveikti laukinę Vakarų Australijos dykumą. Filmo režisierius Johnas Curranas mums labiausiai įstrigo su savo be proto vizualia ir dar labiau beprotiškai jaudinančia drama „Nutapyta“ („The Painted Veil“, 2006). „Tracks“ pagrindinį vaidmenį atlieka aktorė Mia Wasikowska, jai komponuoja Adamas Driveris, labiausiai pažįstamas iš serialo „Girls“. Įdomus faktas. Rašytojos Robyn Davidson novelę „Tracks“ buvo planuotia ekranizuoti dar tada, kai Mia net nebuvo gimusi.  Pagrindinį vaidmenį norėta duoti aktorėms  Juliai Roberts ir Nicole Kidman.

In July, 2000

Vokietijoje kuriantis turkų kilmės režisierius Fatihas Akinas labiausiai žinomas dėl savo filmo „Soul Kitchen“ (2009), tačiau jo daugelis kitų filmų taip pat verti dėmesio. Kad ir puikiai į mūsų sąrašą įsipaišęs  darbas „In July“. Šis kelio filmas pasakoja istoriją apie drovų mokytoją Danielį, kuris keliauja į Turkiją susitikti su vos keletą kartų matyta mergina. Pakeliui į jo planą netikėtai patenka tranzuojanti kaimynė Juli, su kuria kelionėje per rytų Europą patiria ne tik gausybę nuotykių, bet suvokia, jog tikroji meilė buvo prieš pat jo nosį. Kad tą suvoktų, Danielis turėjo nusigauti net iki Stambulo. „In July“ turbūt ne vienam žiūrovui primins senus gerus tranzavimo laikus ar keliones po turistų dažnai nelankomas Rumuniją ar Bulgariją.

Hector and the Search For Happiness, 2014

Prancūzų rašytojo ir psichiatro Françoiso Lelordo to paties pavadinimo knygos ekranizacija „Hector and the Search For Happiness“  tikrai įkvėps ne vieną iš jūsų mesti savo įprastą gyvenimo ritmą ir panirti į kelionių pasaulį. Britų režisieriaus Peterio Chelsomo kurtas filmas ne tik subūrė ištisą Holivudo žvaigždyną: Simoną Peggą, Rosamund Pike, Toni Collette, Stellaną Skarsgårdą, Jean Reno ir Christopherį Plummerį, bet ir išties spinduliuoja ta energija, kurią aprašo filmo pavadinimas  – „Hector and the Search For Happiness“. Ši laimės istorija pasakoja apie psichiatrą Hektorą, kuris išgyvena karjeros ir asmeninio gyvenimo krizę, suvokdamas, jog, nepaisant visų pastangų, jo pacientai netampa laimingais. Siekdamas išspręsti šią dilemą bei atsikratyti kasdieninės rutinos pančių, patogų gyvenimą Londone vyras iškeičia į nežinomybės lydimą kelionę aplink pasaulį.  Lietingas Londonas, romantiškasis Paryžius, egzotiškoji Kinija, laukinė Afrika ir išsvajotos Jungtinės Amerikos Valstijos bei aibė pakeliui sutiktų žmonių sugula į Hektoro užrašinę, kurioje paprasti gyvenimiški pastebėjimai ir neblėstantis optimizmas tampa siekiu suprasti ar pats Hektoras galėtų pavadinti save laimingu? Beje, filmas turėtų tik nuo penktadienio (28 dienos) startuoti Lietuvos kino teatruose.

Komentuokite

Your email address will not be published. Required fields are marked *