„50 pavasarių“: penkiasdešimt metų moteriai – pusė gyvenimo ar nauja pradžia?

„Moterys, kurioms per 50 metų, kine beveik neegzistuoja. Joms tenka tik antraplaniai vaidmenys, arba tokie, kurie baigiasi tragiškai“, – sako prancūzų režisierė Blandine Lenoir ir priduria: „Aš, priešingai, norėjau sukurti nepaprastą istoriją apie paprastą moters gyvenimą“.

Naujausias kūrėjos filmas, komiška drama „50 pavasarių“ („Aurore“), pasakoja apie stiprią moterį, kuri net nesiruošia apraudoti prabėgusių metų. Filmo premjera Lietuvoje – penktadienį, spalio 27 d.

Tiesa, aplinkiniams gali atrodyti, kad priežasčių verkti pagrindinė filmo herojė Aurora turi pakankamai. Ji išsiskyrusi, neranda darbo, jos dukros užaugo, o vyresnėlė praneša, jog Aurora greitai taps ir močiute. Tačiau moteris nepasiduoda ir neketina savęs „nurašyti“. Vieną dieną ji sutinka jaunystės meilę ir energija, rodos, grįžta su kaupu.

Aurora supranta, kad laikas pamiršti nesėkmes bei tuščias ambicijas ir pradėti džiaugtis gyvenimu. Pasak režisierės, šią privilegiją dažnai pamiršta moterys, kurios visą savo gyvenimą paaukojo vyrui ir vaikams.

Aurora tarsi išsižadėjo savęs vos tik gimė vaikai. Negana to, sulaukusi keturiasdešimties, išsiskyrė, nes buvo nelaiminga. Visą meilę ji patyrė tik rūpindamasi vaikais, tačiau ir šie pradėjo savarankišką gyvenimą. Visą šį laiką Aurora tarsi giliai miegojo“, – pagrindinę veikėją apibūdina B. Lenoir.

Režisierė norėjo, kad visą prieštaringų jausmų amplitudę, kurią išgyvena penkiasdešimties sulaukusi moteris, suvaidintų išskirtinė aktorė. Stipri ir emocinga, su kuria žiūrovams būtų lengva susitapatinti.

Vaidmuo atiteko garsiai prancūzų aktorei, režisierei ir dainininkei Agnès Jaoui, kuri prieš kelias dienas šventė 53-ejų metų gimtadienį. Šiais metais viena iš Kanų kino festivalio žiuri narių buvusi aktorė filme „50 pavasarių“ ne tik atliko pagrindinį vaidmenį, bet ir prisidėjo prie scenarijaus ir dialogų rašymo.

„Auroros personažas mane sužavėjo labiau dėl savo asmenybės ir charakterio, o ne dėl amžiaus. Aš pati save suvokiu ne kaip penkiasdešimties metų moterį, bet tiesiog kaip moterį“, – tvirtina A. Jaoui, tačiau pritaria, jog šiandien kine dominuoja vyrai, o moterys, ypač vyresnės, pamirštamos arba rodomos stereotipiškai.

Kad tuo įsitikintumėme, aktorė siūlo prisiminti amerikiečių dailininkės Alison Bechdel pasiūlytą testą, kuris įvertina, ar filme nemarginalizuojami moterų personažai. Kad išlaikytų testą, filmas turi atitikti tris paprastus kriterijus: pirma, jame turi būti bent dvi moterys su vardais, antra, jos turi kalbėti viena su kita, ir trečia, jų pokalbis neturi būti apie vyrus.

„Nustebtumėte, kiek mažai filmų šį testą išlaiko“, – sako A. Jaoui ir prisipažįsta, kad Auroros vaidmuo yra vienas iš nedaugelio, kuris jai pačiai patinka.

Kritikai filmą giria už stiprią vaidybą ir režisierės sugebėjimą suderinti rimtumą su lengvu humoru bei šviesiu žvilgsniu į paprastų žmonių gyvenimus.

Komentuokite

Your email address will not be published. Required fields are marked *